Keraminis akmuo (Plačiaformatė keramika)

Didelio formato keraminės ir porcelianinės plokštės, iš kurių gaminami dirbtinio akmens stalviršiai, dengiamos grindys ir sienos - tai natūralios apdailos medžiagos. Jos gaminamos presuojant tam tikrų rūšių molio masę aukštoje temperatūroje. Keraminių ir porcelianinių plokščių paviršiuje atspausdinamas aukštos kokybės spaudas (printas). Kuo spaudas kokybiškesnis, tuo plokštė labiau primena tikrą akmenį, o kai kurių aukščiausiomis technologijomis pagamintų plokščių tiesiog neįmanoma vien pažvelgus atskirti nuo tikro akmens. 

Porceliano ir keramikos plokštės šiek tiek lankstesnės už akmenį (t.y. mažiau trapios). Jos atsparios UV spinduliams, cheminėms medžiagoms, trinčiai, ugniai ir šalčiui. Šios medžiagos draugiškos aplinkai, jas galima perdirbti. Keramikos ir porceliano plokščių raštas ir tekstūra dažniausiai matomi tik paviršiuje, o pjūvio spalva būna lygi (raštas nepereina kiaurai per visą tūrį kaip natūralių akmenų arba dirbtinio kvarcinio akmens). Kai kurių keramikos plokščių raštas gali matytis ir per visą jų storį. Yra porceliano plokščių, kurios tiesiog pribloškia savo realistine 3D išvaizda, atkartojančia marmuro, onikso, granito tekstūrą.

Keramikos plokštės gaminamos iš kruopščiai atrinktų ir specialiu būdu sutankintų molių ir skalūnų miltelių. Techninėse charakteristikose rašoma, kad keramikos ir porceliano stalviršiai atsparūs karščiui iki 200 °C. Tačiau turint galvoje, kad gamybos metu plokštės kaitinamos maždaug 1200 °C temperatūroje, jų atsparumas karščiui yra didesnis. Jautresnis gali būti tik paviršiaus spaudas.

Keramikos ir porceliano plokštės "tampresnės" už natūralų akmenį. Jų sąlyginis (minimalus) lankstumas praverčia montuojant gaminius. Dėl šios savybės porcelianą galima formuoti plonais ir dideliais lakštais, kurie puikiai tinka sienoms ar grindims kloti. Keramika ypač vertinama daugiaaukščiuose pastatuose ir kitose vietose, kur sunkios natūralaus akmens plokštės nepraktiškos. Lengvas ir plonas keramikos plokštes nesudėtinga transportuoti. Jų apatinėje (blogojoje ) pusėje priklijuojama tinklelis, kad plokštė būtų tvirtesnė ir atsparesnė smūgiams.

Savo atsparumą ir tvirtumą keraminė plokštė atskleidžia, kai priklijuojama ant tvirto pagrindo (sumontavus baldą, išklojus grindis ar sienas). Jei pagrindas netvirtas ar šiek tiek lankstus, plokštės nuo spaudimo ir lenkimo gali skilti (keramikos privalumas tas, kad minimalus plokštės storis gali būti vos 3-6 mm). Standartinis storis -  12 mm. Iš plonų plokščių gaminami baldų fasadai, keraminė židinių apdaila, vidaus ir lauko sienų apdaila. 

Keramika yra ilgaamžė ir nereikalauja daug priežiūros. Keraminis stalviršis, grindys ar siena nekeičia išvaizdos net tuomet, kai patalpa intensyviai naudojama daug metų. Keramikos ir porceliano stalviršių nereikia impregnuoti, nes jų paviršius neporėtas. Ant jų išlieti skysčiai ir purvas nepalieka dėmių, pakanka išteptą vietą nuplauti drėgnu skuduru. Tokie paviršiai higieniški, jie idealiai tinka vonios kambariams. 

Dėl savo universalumo ir atsparumo atmosferos poveikiui keraminis akmuo gali būti naudojamas ten, kur dauguma natūralaus akmens rūšių netinka. Juo galima iškloti plotus aplink baseinus, apipavidalinti lauko barus ir dengti stalviršius kieme. Keraminis akmuo neperkaista ir neblunka, jis atsparus braižymui ir cheminėms medžiagoms. Tiesa, glazūruotą paviršių galima subraižyti keraminiais peiliais.

Porceliano plokštės gaminamos iš specialaus molio, kurio sudėtyje yra daug mineralo kaolinito, silicio dioksido, feldšpatų ir kitų oksidų. Šios medžiagos lemia porceliano tvirtumą ir ilgaamžiškumą. Į dulkes sumaltas mišinys presuojamas, dedamas į krosnį ir degamas itin aukštoje temperatūroje, ją palaipsniui keliant nuo maždaug 200 laipsnių iki 1200 laipsnių. Iškepta plokštė tolygiai vėsinama. Taip gaunama tanki medžiaga, beveik visiškai atspari dėmėms, karščiui, ultravioletiniams spinduliams, įbrėžimams, įskilimams ir įtrūkimams.

Iškepus plokštes, jos padengiamos matine arba blizgia glazūra. Glazūra sumažina porėtumą (ir dėmių susidarymo riziką), padidina atsparumą ir sukuria norimą estetinį efektą. Įprastai glazūruoto porceliano raštas ar spalva būna tik ant paviršiaus. Gamintojai nuolat tobulina savo technologijas ir laiko jas paslaptyje, todėl skirtingų gamintojų keramikos plokštės skiriasi savo savybėmis dėl naudojamų skirtingų žaliavų bei kitų veiksnių. Iš sutrinto kvarco dulkių dideliame karštyje ir aukštame slėgyje iškepta plokštė bus kietesnė, tvirtesnė ir atsparesnė nei žemesnėje temperatūroje ir mažesniame slėgyje supresuota iš kalkių ir molio dalelių. 

Gaminant pilnavidures keramikos ir porceliano plokštes, molio dulkių masė maišoma su skirtingo dydžio grūdeliais, todėl gaunama natūralaus akmens tekstūrą primenanti mišri medžiaga. Bent vieną pilnavidurių plokščių kolekciją turi kiekviena save gerbianti porceliano plokščių gamintoja. Plokštės, kurių struktūra matyti per visą pjūvį, brangesnės už plokštes su vienspalviu vidumi. Nepaisant aukštesnės kainos, pilnavidurės plokštės itin paklausios ir mėgiamos interjero dizainerių bei architektų.

Keramikos ir porceliano paviršiai yra neporėti ir higieniški, joks purvas ar skysčiai negali į juos prasiskverbti. Riebalus ir nešvarumus nuo tokių stalviršių lengvai pašalinsite indų plovikliu ar virtuvės paviršių valikliu. Greitam valymui tinka muilas ir vanduo, tačiau nuolat naudojant muilą paviršius apsineša muilo nuosėdomis. Išsiliejusius skysčius ir nešvarumus nuo keraminių stalviršių geriausia nuvalyti tiesiog karštu vandeniu. Įsisenėjusias dėmes galima valyti ir stipresniais valikliais, bet aštrių ir toksiškų cheminių medžiagų geriau vengti. Dažniausiai pakanka kruopščiau pašveisti stalviršį kempinėle ir indų plovikliu.  

Presuotas akmuo, dar vadinamas presuota keramika, neretai painiojamas su keramika. Presuotas akmuo tikrai gaminamas iš tų pačių žaliavų, iš kurių gaminama keramika ir porcelianas, bet yra du esminiai skirtumai. Šie skirtumai - tai papildomi medžiagos komponentai ir procese naudojamas slėgis. Presuoto akmens sudėtyje papildomai yra žaliavų, naudojamų kvarcui ir stiklui gaminti. Todėl šie paviršiai yra dar tvirtesni ir patvaresni už keramiką ir porcelianą. Be to, presuotam akmeniui suspausti ir sulydyti iš komponentų pasitelkiamas ekstremalus slėgis ir temperatūra - sukuriamos panašios sąlygos, kokioms esant žemės gelmėse susidaro natūralus akmuo. Šiuolaikinės aukštosios technologijos simuliuoja šiuos procesus ir pagreitina vyksmą. Jei akmeniui žemės gelmėse susidaryti reikia milijono metų, tai šiuolaikinių technologijų pagalba dirbtinio akmens susidarymo laikas sutrumpinamas iki paros ar kelių valandų.

Keramikos ir porceliano plokštės gaminamos panašiai, tačiau skiriasi joms naudojamos žaliavos. Porcelianas gaminamas iš specialaus vienos rūšies labai smulkaus grūdėtumo molio, o keramika gaminama ir iš kitokio molio ir joje gali būti daugiau sudedamųjų uolienų. Skirtumams įtakos turi ir mišinio suspaudimas presu. Porcelianas yra tankiau supresuotas negu keramika, todėl porceliano plokštė yra kietesnė ir tvirtesnė. Porceliano lakštai šiek tiek lankstūs, atsparūs UV spinduliams, atsparūs cheminėms medžiagoms, dėvėjimuisi, ugniai ir šalčiui, draugiški aplinkai, juos lengva perdirbti. Porcelianas tai irgi yra keramika, bet ne visa keramika yra porcelianas.