lietas akrilinis akmuo

Akrilinis akmuo, dar vadinamas lietu akmeniu, yra mineralinių medžiagų ir akrilinės dervos mišinys. Masyvią, vientisą, neporėtą lieto akrilinio akmens medžiagą sudaro maždaug du trečdaliai natūralaus mineralo kristalų ir boksito (aliuminio rūda, sudaryta iš aliuminio hidroksidų, geležies oksidų, silicio oksidų) bei trečdalis akrilinės dervos (PMMA). Lieto akmens savybės unikalios, o spalvų paletė beveik beribė.

Į praktiškai nesenstančią lieto akmens medžiagą neįsiskverbia bakterijos, grybelių sporos, neįauga apnašos. Tai aukščiausios kokybės neporėta medžiaga, mėgiama ne tik dėl grožio ir tvirtumo, bet ir dėl lengvos priežiūros. Ją labai aukštoje temperatūroje (tam tikroje krosnyje) meistrai gali lankstyti. Šią dirbtinio akmens rūšį tinka naudoti viduje ir lauke.

Akrilinio akmens plokštę aukštoje temperatūroje meistrai gali lankstyti ir formuoti. Kam? Kad išlankstytų praustuvą ar plautuvę, lyg vienas kūnas įsiliejančią į stalviršį (sujungtą be jokių žymių). Arba išlenktų apvalią stalo koją, jei tik tokios panorėsite. Taip sukuriami vingiuojantys turėklai, lietos vonios, kupolai ir net įmantrių formų altoriai, kurių vien pažiūrėjus neįmanoma atskirti nuo natūralaus akmens. Dėl akrilinio akmens lankstumo galima pagaminti elegantiškus baldus, netgi baldus-skulptūras.

Gaminiai iš lieto akmens būna vientisi, nebent jūs norite kitaip. Todėl ši medžiaga ir vadinama lietu akmeniu, kad apdirbama plokštė gali lengvai keisti formą, o galutinis gaminys atrodo tarsi išlietas iš vientisos medžiagos. Kad ir kokio dydžio baldas, visos jo dalys tvirtai sujungiamos be mažiausio tarpelio, be jokių siūlių ir žymių. Tai ne tik suteikia baldui puikią išvaizdą, bet ir supaprastina jo priežiūrą, nes nelieka vietos nešvarumams kauptis. Be stalviršių, plautuvių ir vonios apsauginių sienelių populiarūs lieto akmens dušo padėklai.

Jei ant akrilinio akmens stalviršio išliesite burokėlių sulčių, vyno ar ištepsite rašalu, nesunkiai nuvalysite paprastomis indų plovimo priemonėmis. Net palikus balas ant balto stalo ir po kelių dienų nuvalius muiluotu vandeniu, žymių neliks. Todėl lieto akmens stalviršiai vertinami virtuvėse, voniose ir viešosiose įstaigose – viešbučiuose, restoranuose, ligoninėse, gydyklose.

Lieto akmens stalviršiai neskleidžia į aplinką cheminių junginių, todėl tokius baldus namuose gali turėti alergiški žmonės. Dėl šios savybės lietas akmuo mėgiamas medicinos įstaigose - odontologijos klinikose, ligoninėse, poliklinikose. Operacinėse dažnai įrengiamos plautuvės ir stalai iš lieto akmens. Daugiau apie tai - iš ko padarytas lietas akmuo ir kokios jo savybės.

Jei po dešimties ar dvidešimties metų lietas stalviršis nebeblizgės, pakaks jį nupoliruoti, ir jis vėl bus kaip naujas. Dar daugiau - sugadintus lieto akmens baldus galima pataisyti taip, kad neliktų nė žymės. O kas nutiktų, jei užmestumėte cemento luitą ir lieto akmens baldas įskiltų ar  išdūžtų? Geram meistrui jį suremontavus pažeistos vietos net su padidinamu stiklu neįžiūrėtumėte. 

Kadangi lieto akmens sudėtyje yra akrilinės dervos, ant lietų stalviršių nederėtų statyti karštų keptuvių ir puodų, ypač plokščiadugnių. Pjaustydami produktus naudokite pjaustymo lentelę, o ne pjaustykite ant stalviršio. Nors akrilinio akmens medžiaga yra kieta bei tvirta, ją aštriu daiktu galima subraižyti, įkirsti, įpjauti. Taip nutikus nesijaudinkite – nupoliravus lietą stalviršį iš naujo, žymės neliks. 

Lietą akrilinį akmenį sudaro maždaug 70-75% natūralus akmuens dulkių (dažniausiai sumalta į miltus marmuro masė) ir 25-30% dervų ir pigmentų. Pirmiausia pasveriamos ir pagal receptą sumaišomos akmens dulkės, galutiniam produktui išvaizdą suteikiančios kietosios drožlės ir šiek tiek pigmento. Visa tai permaišoma su skysta akrilo polimerų mase ir nepertraukiamai liejama tarp nerūdijančiojo plieno lakštų, kurie lėtai traukia masę į garinę krosnį.

Liejamo paviršiaus plotis apribojamas tarpinėmis. Kad prasidėtų polimerizacijos procesas, ant lieto akmens lakštų purškiamas karštas vanduo. Galutinai akrilo masė sukietėja keliaudama per ilgą (keliasdešimties metrų ilgio) garinę krosnį. Kai sukietėjęs ištisinis akrilo lakštas išlenda iš krosnies kitoje pusėje, jis supjaustomas standartinio dydžio porcijomis tarsi didelis iškočiotos tešlos gabalas. Šie lakštai perkeliami į šlifavimo mašinas ir šlifuojami, kad išryškėtų paviršiaus piešinys ir lieto akmens plokštė pasidarytų glotni.

Lieto akrilinio akmens paviršius pakanka reguliariai nuplauti šiltu vandeniu su indų plovimo skysčiu. Ši medžiaga neporėta, į ją neįsiskverbia pelėsis ir bakterijos, jos nereikia impregnuoti. Svarbiausia - vengti šiurkščių kreminių valymo pastų, šiurkščių kempinių ir šepečių. Tam tikri valikliai ir cheminės medžiagos gali pažeisti lietus stalviršius ir pakeisti spalvą. Venkite lietų akrilo stalviršių sąlyčio su kanalizacijos valikliais, orkaičių valikliais, dažų nuėmikliais, tirpikliais, acetonu ir nagų lako valikliais, rūgštiniais ar kitais ėsdinančiais valikliais.