Kas yra Moso skalė?

Minerologas Friedrikas Mohsas 1812 m. sukūrė skalę mineralų kietumui nustatyti. Jis išdėstė į eilę 10 labiausiai paplitusių mineralų pagal jų sugebėjimą braižyti vienas kitą. Mažiausią skalės vertę Mosas priskyrė minkščiausiam mineralui – talkui, kurį gali subraižyti visi kiti aukščiau skalėje esantys mineralai. Aukščiausiai skalėje yra dešimtuku įvertintas deimantas, galintis subraižyti visus žemiau stovinčius mineralus. Moso skalė nėra proporcinga, ji naudojama tik norint greitai įvertinti natūralaus akmens kietumą.

Atomai, sudarantys mineralo struktūrą, būna skirtingų dydžių ir valentingumo. Nuo šių dviejų veiksnių priklauso akmens fizinės savybės. Akmens kietumas, t. y. jo fizinė savybė priešintis kito kūno įsiskverbimui, nustatomas brėžiant, gręžiant, spaudžiant, šlifuojant akmens paviršių. Randamų tos pačios rūšies akmenų kietumas gali būti skirtingas, nes ši savybė priklauso nuo akmenį sudarančių mineralų proporcijų ir priemaišų. Austrų minerologas Mohsas (1772-1839) sudarė sąlyginę mineralų kietumo skalę. Čia kietumo tvarka surašyti 10 mineralų. Kietumas skalėje nurodomas sveikais skaičiais nuo 1 iki 10.

1. Talkas - pats minkščiausias
2. Gipsas
3. Kalcitas
4. Fluoritas
5. Apatitas
6. Feldšpatas
7. Kvarcas
8. Topazas
9. Korundas
10. Deimantas - pats kiečiausias

Skalė yra sąlyginė todėl, kad deimanto kietumas didesnis už korundo 150 kartų, o už talko kietumą – net 1 milijoną kartų. Pasak žymaus Lietuvos geologo V. Korkučio, apytikslį mineralo kietumą galima pamatuoti dar paprasčiau: jei paviršius įbrėžiamas pieštuku – 1, jei nagu - 2, jei varine moneta – 3-4, jei stiklo šuke - 5, jei plieniniu peiliu - 6, o jei dilde – 7-8. Kartais to paties mineralo kietumas įvairiomis kryptimis gali skirtis net dviem punktais.

Iš skalės matyti, kad deimantas – pats kiečiausias mineralas. Jis gana trapus, tačiau labai atsparus chemiškai – netirpsta nei rūgštyse, nei šarmuose.