Didelio formato keramikos ir porceliano plokštės, iš kurių projektuojami virtuvės ir vonios stalviršiai, klojamos grindys, dengiamos sienos, gaminamos iš natūralių medžiagų ir turi daug puikių savybių. Šie paviršiai neteplūs, neįgeria skysčių, jų nereikia impregnuoti. Keraminis stalviršis bus nebraižus, tvirtas ir atsparus karščiui, bet kartu - lengvas, modernus ir elegantiškas. Kai kurių keraminio akmens plokščių tiesiog neįmanoma vien pažvelgus atskirti nuo tikro akmens.
Keramikos plokštės gaminamos iš kruopščiai atrinktų ir specialiu būdu sutankintų molių ir skalūnų miltelių, kurių sudėtyje yra mineralo kaolinito, silicio dioksido, feldšpatų ir kitų oksidų. Į dulkes sumaltas mišinys presuojamas, dedamas į krosnį ir degamas aukštoje temperatūroje, ją palaipsniui keliant nuo maždaug 200 laipsnių iki 1200 laipsnių. Iškepta plokštė tolygiai vėsinama. Atvėsusios keramikos plokštės padengiamos matine arba blizgia glazūra. Gaminant pilnavidures keramikos ir porceliano plokštes, molio dulkių masė maišoma su skirtingo dydžio grūdeliais, todėl gaunama natūralaus akmens tekstūrą primenanti mišri medžiaga.
Neteplus. Keraminių ir porcelianinių stalviršių paviršiai yra neporėti, todėl skysčiai į juos neįsigeria. Dėmes nuo tokių plokštumų lengva nuvalyti paprasčiausiomis priemonėmis. Porcelianiniai ir keraminiai paviršiai atsparūs daugumai cheminių medžiagų, todėl ant jų neatsiranda matinių dėmių nuo rūgščių maisto produktų ir gėrimų. Šios medžiagos higieniškos ir idealiai tinka vonios kambariams. Jos nereikalauja daug priežiūros, jų nereikia impregnuoti.
Atsparus karščiui. Keramikos ir porceliano plokštės
gaminamos iš kruopščiai atrinktų ir dirbtinai sutankintų molių ir skalūnų miltelių. Techninėse charakteristikose rašoma, kad porcelianiniai stalviršiai atsparūs karščiui iki 200 °C,
tačiau turint galvoje, kad gamybos metu plokštės kaitinamos maždaug 1200 °C temperatūroje, jų atsparumas yra kur kas didesnis. Mažai tikėtina, kad ant keraminių paviršių pastatyti karšti puodai
juos sugadins, tačiau dėl saugumo medžiagų gamintojai vis vien rekomenduoja naudoti padėklus.
Nebraižus. Dėl savo universalumo ir atsparumo išorės veiksniams keraminis akmuo gali būti
naudojamas ten, kur dauguma natūralaus akmens rūšių netinka. Juo galima iškloti plotus aplink baseinus, apipavidalinti lauko barus, dengti kieme esančius stalus. Keraminis akmuo
nesibraižo ir atsparus cheminėms medžiagoms. Tiesa, glazūruotą jo paviršių galima subraižyti keraminiais peiliais. Dėl atsargumo pjaustyti maisto produktus geriau ant virtuvinės lentelės, o ne
tiesiai ant stalviršio.
Lengvas. Porcelianą ir keramiką galima formuoti plonais ir dideliais lakštais, kurie puikiai
tinka sienoms ar grindims kloti. Šių medžiagų privalumas tas, kad minimalus plokščių storis gali būti vos 3-6 mm (standartinis storis - 12 mm). Iš plonų plokščių
gaminami baldų fasadai, židinių apdaila, vidaus sienų ir lauko sienų apdaila. Keraminiai paviršiai ypač vertinami daugiaaukščiuose pastatuose ir kitose vietose,
kur sunkios natūralaus akmens plokštės nepraktiškos. Lengvas ir plonas keramikos plokštes nesudėtinga transportuoti. Kad plokštė būtų tvirtesnė ir mažiau pažeidžiama, jos blogojoje pusėje
priklijuojamas nuo smūčių ir pažeidimų saugantis tinklelis.
Ilgaamžis. Keraminiai ir porcelianiniai virtuvės stalviršiai yra kieti, tvirti ir gerai atlaiko
smūgius. Keramika savo tvirtumu prilygsta akmeniui. Keraminis stalviršis, grindys, siena nekeičia išvaizdos net tuomet, kai patalpa intensyviai naudojama daug metų. Šios medžiagos taip pat
atsparios ultravioletiniams spinduliams, o tai reiškia, kad neblunka nuo saulės. Iš keramikos galima gaminti net lauko virtuvės stalviršius.
Perdirbamas. Keraminiai ir porcelianiniai stalviršiai gaminami iš natūralaus, neapdoroto
molio, todėl po daugelio metų naudojimo senus stalviršius galima perdirbti.
Daug spalvų ir raštų. Dažniausiai keramikos plokščių raštas ir tekstūra matoma tik paviršiuje, o
perpjovus medžiagą spalva būna lygi - raštas nepereina kiaurai per visą tūrį kaip natūralių akmenų. Rinkoje atsiranda ir keramikos plokščių, kurių raštas matyti per visą tūrį. Kuo prabangesnė
medžiaga, tuo brangesnė. Vienų gamintojų plokštės atsparesnės smūgiams, kitų – mažiau trapios, trečių – išskirtiniai raštai ir tekstūra.
Keralini, Laminam, Ariostea