Renkantis medžiagą voniai ir vonios apdailai svarbu, kad drėgnoje patalpoje ji nepelytų ir nekeistų spalvos, kad nebūtų jautri muilams, pastoms ir cheminėms priemonėms. Ji turi būti lengvai valoma ir nereikalauti ypatingos priežiūros. Geriausia, kad vonioje naudojama apdailos medžiaga būtų kuo mažesnio porėtumo, t.y. kuo mažiau įgertų drėgmės. Tokia vonia ir vonios apdaila bus praktiška ir atspari dėmėms, jos priežiūrai nereikės skirti daug dėmesio, o po kelerių metų ji vis dar atrodys kaip nauja.
Visus šiuos reikalavimus atitinka ir vonioms gaminti ypač tinka lietas akrilinis akmuo. Lieto akmens įgeriamumas beveik nulinis, todėl lietos vonios ir jų apdaila nepelyja net labai drėgnose patalpose. Ant akrilinio akmens nesidaugina bakterijos ir grybeliai, kuriems paprastai patinka mikroskopiniuose plyšiuose užstrigę nešvarumai ir užsistovėjusi drėgmė. Iš lieto akrilinio akmens galima sukurti bet kokios formos ar dydžio vonią ir bet kokių formų vonios apdailą.
Žinomi akrilinio akmens gamintojai parduoda ne tik akrilinio akmens plokštes, bet ir standartines įvairių išmatavimų ir formų lietas vonias. Jei norite nepermokėti, turėkite galvoje, kad standartinė, gamykloje pagaminta lieto akmens vonia bus pigesnė nei pagaminta akmens apdirbėjo pagal užsakymą. Kaina gali žymiai skirtis. Todėl prieš projektuodami pavartykite akrilinį akmenį gaminančių firmų katalogus. Juose šalia akrilinio akmens plokščių rasite įvairių lieto akmens vonių pavyzdžių. Gamyklinių lieto akmens vonių spalvų ir formų pasiūla dažniausiai ribota, tačiau galbūt jums to pakaks ir nemažai sutaupysite.
Lieto akmens vonia dažniausiai pastatoma laisvai ir nedekoruojama. Akriliniu akmeniu dažniau dekoruojamos paprastos kitų medžiagų vonios, jos tarsi aprengiamos. Siauru ar plačiu lieto akmens apvadu įprasta uždengti visas vonios kraštines ir matomas sieneles. Palei sienų kraštines galima prijungti bortelį nuo purslų arba iš lieto akmens padaryti vieną ar kelias apsaugines sieneles. Akrilinė vonios apdaila su tos pačios medžiagos sienelėmis sujungiama be mikroskopinių tarpelių ir be žymių. Purslai nuo sienelių nepatenka pro sudūrimus tarp apdailos sudedamųjų dalių. Sudūrimai kampuose šiek tiek užapvalinami, kad nebūtų aštrūs ir kad vonios apvadus būtų lengva valyti. Lieto akmens apdaila atrodo visiškai vientisa.
Vonioje galima derinti akrilinį akmenį su kitomis dirbtinio akmens medžiagomis - kvarciniu akmeniu, presuotu akmeniu, keramika ir porcelianu. Iš šių medžiagų taip pat gaminamos ir vonios. Vienintelis trūkumas gaminant vonias iš dirbtinio kvarco ar keramikos yra tas, kad plokštumų sudūrimų neįmanoma užapvalinti ir visiškai paslėpti. Jei akrilinio akmens vonios paviršius atrodo vientisas, tai iš kitų dirbtinio akmens rūšių pagamintos vonios taip neatrodys. Bus matyti, kad jos sudarytos iš atskirų plokštumų (pažiūrėkite nuotraukas). Kampuose labiau užsilaikys drėgmė bei nešvarumai. Tačiau ne bėda - juos galima išvalyti šepetėliu.
Visų čia išvardintų dirbtinio akmens medžiagų įgeriamumas (porėtumas) labai mažas arba jo visai nėra, todėl tokios vonios nepelyja, jas lengva valyti. Vonioje elegantiškai atrodantys keramika ir porcelianas, dirbtinis kvarcas ir presuotas akmuo nėra jautrūs drėgmei ir valikliams. Kitas didelis dirbtinių akmens medžiagų privalumas - plokščių plonumas. Dirbtinio akmens apdaila yra lengvesnė už natūralų akmenį, nes plokštės yra plonesnės. Jos užima mažiau vietos ant sienų, mažiau sveria, patogiau jas nešti ir montuoti.
Presuotas akmuo arba dirbtinis granitas yra brangesnė alternatyva už kitas dirbtinio akmens rūšis. Ši puiki medžiaga yra praktiška ir labai tinka vonios sienoms bei grindims. Visgi tikėtina, kad vonioje visų jos teigiamų savybių (išskirtinio kietumo, atsparumo ekstremaliam karščiui, ugniai ir šalčiui) neišnaudosite. Norėdami nepermokėti vonios apdailai verčiau rinkitės kitas medžiagas, pvz. panašios išvaizdos keramiką ar porcelianą.
Įspūdingai atrodo ir natūralaus akmens vonios. Iš natūralaus akmens luito galima išskaptuoti vientisą vonią, kuri atrodys pasakiškai, tarsi skulptūra. Tačiau tokia vonia ir kainuos nepigiai. Dažnai naudojamos natūralaus akmens vonios bus mažiau praktiškos nei pagamintos iš dirbtinių medžiagų. Vonioje natūralus akmuo reikalaus daugiau priežiūros už dirbtinį akmenį. Norint išlaikyti nepriekaištingą natūralaus akmens išvaizdą, negalima leisti ant jo užsistovėti drėgmei ir nuolat reikia jį impregnuoti. Kitaip natūralus akmuo tampa dėmėtas, gali atsirasti pelėsis.
Visi natūralūs akmenys yra porėti. Vanduo į juos įsigeria lyg į kempines, o išgaruoja labai lėtai. Akmens impregnantai šią problemą išsprendžia, užpildydami ir uždarydami akmens poras, kad skysčiai į jas negalėtų įsiskverbti. Tačiau impregnantus reikia naudoti nuolat, nepakanka impregnuoti tik vieną kartą. Laikui bėgant impregnantas išsiplauna ir išgaruoja, reikia impregnuoti iš naujo. Paprastai natūralaus akmens gaminius pakanka impregnuoti kartą per metus, tačiau vonioje impregnuoti reikės dažniau, bent du kartus per metus.
Iš natūralių akmenų praktiškiausias vonioje yra granitas arba kvarcitas. Marmuras, travertinas ar oniksas yra daug jautresni drėgmei ir rūgštims bei prausikliuose esančioms medžiagoms. Turint vonią ar vonios apdailą iš šių akmenų reikia būti ypač atsargiems. Rūgštys marmurą, oniksą ar travertiną ėsdina labiau nei granitą ar kvarcitą, nuo chemikalų jie greičiau pakeičia spalvą.
Su vandeniu nesiliečiančioms vonios sienoms tinka bet kuris natūralus akmuo, o tose vietose, kurios liesis su vandeniu, geriau rinktis dirbtinį akmenį. Nors išlaikyti puikią akmens išvaizdą galima visur, pagrindinis klausimas - kiek laiko ir pastangų tam norite skirti. Natūralus akmuo bėgant laikui be ypatingos priežiūros puikiai atrodys tik sausose patalpose ar ten, kur nebus drėgmės ir vandens garų. Jei tingėsite natūralų akmenį drėgnoje patalpoje prižiūrėti, jis gali prarasti išvaizdą ir spalvą, o po kiek laiko pastebėsite ir pelėsių.