virtuvės salos iš natūralaus ir dirbtinio akmens

Virtuvės salai tinka ir natūralus, ir dirbtinis akmuo. Visgi praktiškesnis virtuvėje yra dirbtinis akmuo, kurį patartina rinktis, jei saloje įmontuota plautuvė bei viryklė. Dažniausiai virtuvinei salai pasirenkama tokia pati medžiaga kaip ir pagrindiniam stalviršiui, bet galima derinti ir kitą medžiagą. Virtuvėje svarbiausia patogumas, todėl salos paviršius turėtų būti atsparus drėgmei, dėmėms, karščiui, smūgiams bei lengvai prižiūrimas. Svarbu, kad salą būtų lengva nuvalyti, kad ji nekeltų papildomų rūpesčių ir kad virtuvėje vyrautų švara bei tvarka.

Ypač pageidaujama virtuvinės salos medžiagos savybė - mažas įgeriamumas (porėtumas). Būtent dėl mažo porėtumo virtuvėje dažniau pasirenkamas dirbtinis akmuo. Neporėti dirbtinio akmens paviršiai neįgeria skysčių, nesitepa ir yra higieniški, ant jų nesidaugina bakterijos ir pelėsiai. Vaisių rūgštys ar nulašėjęs actas dirbtinio akmens paviršių nesugadins. Natūralus akmuo yra porėtas ir įgeria skysčius, todėl virtuvėje natūralaus akmens stalviršiai reikalauja daugiau priežiūros, juos reikia impregnuoti ir galvoti, ko nepadėti ar neišpilti. 

Idealus virtuvės salos paviršius yra nebraižus - ant tokio galite be baimės dėti stalo įrankius ir lėkštes, trinti jį šluoste ar prireikus greitai atsiriekti duonos be pjaustymo lentelės. Ir dar - salos paviršius neturi būti trapus, kad netyčia kaukštelėjus puodu, keptuve ar indais nenutrupėtų briaunos. Puiku, jei salos paviršius atsparus aukštai temperatūrai. Tuomet galėsite ant jo padėti karštus puodus bei nesijaudinsite, jei padės kas nors kitas.

Visais šiais atžvilgiais virtuvėje ypač patogios dirbtinio akmens salos. Šios medžiagos yra neporėtos arba labai mažai porėtos, todėl jos neteplios ir neįgeria drėgmės. Kiečiausias ir atspariausias dirbtinio akmens kategorijoje yra presuotas akmuo, dar vadinamas dirbtiniu granitu arba ultrakompaktiniu akmeniu, ir kvarcinis akmuo. Puikiai virtuvėje dėvisi keramika, porcelianas, ir šiek tiek už juos minkštesnis bei plastiškesnis akrilinis akmuo. Natūralus akmuo - taip pat geras pasirinkimas, tik virtuvėje jis reikalaus daugiau dėmesio. 

Presuoto akmens paviršiai nejautrūs nei ekstremaliam karščiui, nei šalčiui, nei braižymui. Tiesa, blizgių presuoto akmens plokščių glazūra visgi gali pakeisti spalvą nuo ekstremalaus karščio, pvz. palaikius ant salos stalviršio karštą keptuvę. Blizgius presuotus stalviršius gali subraižyti porcelianiniai peiliai. O ant neblizgių dirbtinio granito salų galėsite kad ir laužą kūrenti, ir nieko akmeniui neatsitiks.

Virtuvėje taip pat puikiai tarnauja ir lengvai prižiūrimos keraminės ir porcelianinės salos. Keramika ir porcelianas nejautrūs karščiui, bet blizgių paviršių glazūra nuo ypač karštų keptuvių ar puodų irgi gali sureaguoti bei pakeisti spalvą. Keramika ir porcelianas yra atsparūs braižymui, bet jei paviršius blizgus, peiliai ilgainiui gali subraižyti viršutinį glazūros sluoksnį. Keramikos ir porceliano kietumas nenusileidžia kvarciniam akmeniui.

Dažnas pasirinkimas virtuvėje - sala, aprengta lietu akriliniu akmeniu. Ši medžiaga patogi norint be siūlių sujungti salos stalviršį su iš tos pačios medžiagos išlieta plautuve ar su šoniniais fasadais (atraminiais šonais). Šoniniai fasadai, dažniausiai jungiami per 45 laipsnių kampą, gaminami ir iš kitų dirbtinio ir natūralaus akmens rūšių. Skirtumas tik tas, kad tarp lieto akmens salos komponentų nelieka net ir jų sujungimo žymių. Lieto akmens sala atrodo visiškai vientisa, kad ir kokio dydžio ar formos būtų. Iš akrilinio akmens galima pagaminti visą salos baldą su lentynomis, stalčiais, spintelių fasadais, su integruotu LED apšvietimu ir namų valdymo pultais. Tai kartu ir prabangus, ir itin praktiškas variantas, jei netaupote virtuvei. Kuo sala paprastesnė, tuo ji bus pigesnė, o kiekvienas papildomas salos elementas didins gamybos kaštus.

Lietas akmuo yra labai patogi medžiaga salai norint ją kompaktiškai įtalpinti mažos ir netaisyklingos formos virtuvėse, ypač jei yra lenktų kampų, atsikišusių vamzdžių ar kitų apvalių detalių. Kitaip sakant, lietas akmuo gali sklandžiai ir praktiškai išspręsti netaisyklingos virtuvės erdvės problemas. Nors akrilinis akmuo yra braižus ir mažiau atsparus karščiui nei kitos dirbtinio akmens medžiagos, tai ne bėda - ši medžiaga lengvai atnaujinama. Jei po kelerių metų iš akrilinio akmens pagaminta sala nebeblizga, jei susibraižė jos plautuvė, viršus ar šonas, galima salą naujai nupoliruoti. Atnaujinta sala atrodys kaip ką tik pagaminta! Be to, akrilinis akmuo yra lengvai remontuojamas. Jei netyčia saloje pramuštumėte skylę, meistras gali ją "užlopyti" taip puikiai, kad atlikus darbą nematysite jokių žymių.

Pasirinkę virtuvės salai natūralų akmenį taip pat nepasigailėsite, jei tik skirsite pakankamai dėmesio dėmesio jos priežiūrai. Jei nebijote priežiūros ir vargo, natūralus akmuo visais kitais atžvilgiais yra fantastiškas pasirinkimas bet kuriam projektui. Iš natūralių akmenų praktiškiausia virtuvėje bus granitinė sala arba kvarcito sala. Marmuras, travertinas ar oniksas labai jautrūs maiste esančioms bei dažnai virtuvėje naudojamoms rūgštims, tokioms kaip actas, citrinos rūgštis. Turint salas iš šių akmenų reikia būti ypač atsargiems. Rūgštys marmurą, oniksą ar travertiną ėsdina labiau nei granitą ar kvarcitą, nuo rūgščių jie greičiau pakeičia spalvą.

Akmens impregnantai išsprendžia natūralaus akmens įgeriamumo problemą, uždarydami poras, kad kiti skysčiai negalėtų į jas patekti. Tinkamai impregnuoti akmens paviršiai nebeįgeria skysčių ir tampa neteplūs. Tačiau laikui bėgant impregnantas išsiplauna ir išgaruoja, ir reikia vėl impregnuoti. Visgi, jei sala aktyviai naudojama ruošti maistui, tikėtina, kad ilgainiui pavargsite natūralų akmenį saugoti, impregnuoti, rūpintis juo. Tuomet galbūt verčiau iš anksto apie tai pagalvoti rinktis dirbtinį akmenį. Dirbtinio akmens spalvų ir raštų įvairovė beveik begalinė, galima nevaržomai eksperimentuoti ir salos dėka sukurti išskirtinį virtuvės interjerą.  

Mažiausiai praktiškos virtuvėje yra onikso ir egzotinių akmenų salos - dėl trapumo, teplumo, lepumo ir kitų savybių. Egzotinio akmens plokštėmis verčiau puošti sienas ar su maistu nesiliečiančių baldų paviršius.