bazaltas

Ar žinojote, kad juodas, galantiškas ir tvirtumu granitui prilygstantis bazaltas yra kosmopolitas? Šio natūralaus akmens yra Mėnulyje, Veneroje, Marse ir net keliuose žinomuose asteroiduose. Daugelio planetų plutos sudarytos beveik vien iš bazalto. Marse stūksantis aukščiausias saulės sistemos ugnikalnis Olympus Mons yra 25 km aukščio ir 600 km skersmens bazalto kalnas!

Po žemės vandenynais guli didžiuliai bazalto sluoksniai. Iš lotynų kalbos kilęs bazalto pavadinimas reiškia "labai kietas akmuo". Tai jauna uoliena - žemėje nėra senesnės nei 200 mln metų plutos po vandenynu, o daug kur ji vis dar formuojasi. Šiandien iš šio puikios kokybės statybinio ir dekoratyvinio akmens galite pasigaminti stalviršį, palangę, židinį ar laiptus.

Labiausiai žemėje paplitusi tamsiai pilkos spalvos bazalto uoliena, sudaranti kone visų vandenynų dugną, turi daugybę gerų savybių. Šis natūralus akmuo ne tik kietas kaip granitas, bet ir puikus šilumos izoliatorius - jo šilumos izoliacija gali kelis kartus viršyti kitų medžiagų rodiklius. Bazaltas nekenksmingas, netoksiškas, nesprogus ir nedegus, jo paviršius neslidus. Iš bazalto pagamintos plytelės, plokštės ir trinkelės tinka lauko laiptams, terasoms, aikštelėms, bazaltu galima kloti baseinus ir spa, naudoti jį saunų ir hamamų vaikščiojimo zonose. 

Stulbinančių bazalto kūrinių yra ne tik kosmose, bet ir mūsų žemėje. Iš bazalto iškalta didžioji dalis Velykų salos Moai skulptūrų, kurių iš žemės kyšančias milžiniškas galvas atpažįsta kiekvienas. Egipto hieroglifams aiškinti naudojamas bazaltinis Rosetos akmuo. Senovės romėnai iš bazalto statė namus, šventyklas, stadionus, juo grindė gatves ir aikštes.

Bazaltas susidaro ten, kur plyšta žemės pluta ir iš plyšio plūstelėjusi vulkaninė magma greitai ataušta. Tokios uolienos vadinamos efuzinėmis. Didžioji dalis bazalto susidaro vandenynuose ties prasiskiriančių tektoninių plokščių ribomis, kur žemės gelmėse cirkuliuojančios srovės atneša karštų uolienų iš apatinės mantijos. Vos tik tarp judančių plokščių atsiranda tarpas, šios karštos uolienos (skysta bazalto košė) besiverždamos viršun ir stingdamos jį užkemša. Bazalto magma – lyg Žemės kraujas: pratrūkusi žaizda kraujuoja tol, kol iš bazalto susiformuoja šašas.

Žemės žaizdos su bazalto šašais vandenynų dugnu tęsiasi tūkstančius kilometrų. Kadangi į žemės paviršių ar į vandenyno dugną išsiveržusi magma greitai stingsta, mineralai neturi laiko augti. Jei turėtų, susidarytų stambios tekstūros uoliena, tokia kaip granitas. Tačiau greitai atvėstantis bazaltas lieka smulkiagrūdis, be padidinimo stiklo sunku įžiūrėti atskirus jo mineralus. Bazalto sudėtyje yra daug geležies ir magnio, o spalva priklauso nuo vietos geologijos. Šio akmens kietumas pagal Moso skalę – 7.

Didžioji vandenynų dugno dalis yra bazaltinė, o didžioji dalis žemynų - granitinė. Dėl didelio tankio už granitą sunkesnis bazaltas linkęs grimzti. Kitaip sakant, bazaltinė pluta yra sunki, o granitinė - lengva. Todėl granitiniai žemynai plūduriuoja virš bazalto tarsi sukietėjusios putos gabalai. Bazalto žemynuose būna tik ten, kur žemės jėgos išstumia jūros dugną į sausumą arba ten, kur lava išsilieja prasiskyrus žemyninėms plokštėms, nesutikdama kitų uolienų pasipriešinimo. Tokio tipo lavos srautai vadinami potvynio bazaltu.

Kai kurie bazaltai būna stikliški, daugelis - smulkiagrūdžiai ir kompaktiški, bet dažniausiai jų struktūra yra pemzinė. Smulkias lavos garų ertmes užpildo antriniai mineralai - kalcitas, chloritas, ceolitai. Dėl didelio magnio oksido ir kalcio oksido kiekio ir labai mažo kiekio šviesesnių silikatinių mineralų bazaltas būna juodas. Kartais dėl geležies rūdos  junginių bazalto plokštėse matyti šiek tiek rudos ar oranžinės spalvos.

Bazaltas sudaro didžiąją dalį mūsų planetos paviršiaus, tačiau žemynuose jo nedaug. Daugiausia bazalto yra po vandenynais ir ten, kur žemės pluta plona. Vandenynų dugną beveik visur dengia bazaltas. Bazaltai daugiausia sudaryti iš magnio oksido (MgO) ir kalcio oksido (CaO). Juose yra labai mažai silicio (SiO2), dažniausiai mažiau nei 50 proc. Juose taip pat yra šiek tiek geležies oksido (FeO) ir aliuminio oksido (Al2O3).

Bazaltas kasamas įvairiose pasaulio vietose, nes tai paplitusi vulkaninės kilmės uoliena. Daug bazalto išgaunama iš karjerų JAV, tokiose valstijose kaip Vašingtonas, Oregonas ir Aidaho. Europoje bazalto klodų yra Italijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Azijoje bazaltas kasamas Indijoje ir Kinijoje. Pietų Afrikos Respublikoje ir Etiopijoje irgi yra bazalto karjerų. Pietų Amerikoje daugiausia bazalto išgauna Brazilija.

Dažniausiai bazaltas kasamas žemės paviršiuje esančiuose karjeruose. Dideli stačiakampiai bazalto blokai atskiriami nuo pagrindo gręžiant į jį ilgas lygiagrečių skylių eiles. Tam naudojamos specialios mašinos su galingais grąžtais. Išgręžus skyles, į jas įkalami pleištai ir blokas atskiriamas jas praplečiant. Cechuose bazalto gabalai pjaustomi į plokštes ir transportuojami. Bazalto skalda kasama daužymo įrenginiais trupinant karjero šlaitus. Bazalto luitus galima skaldyti ir taip:

Per bazalto poras kasykloje ar gamykloje gali patekti drėgmės, nešvarumų, klijų. Dėl to iš gaminio vėliau gali pradėti išsiskirti mineralai ir druskos, o akmuo tapti šviesiai žydras arba drumstas. Šiuo atveju nėra cheminio preparato ar valiklio, kuris pašalintų dėmes nuo bazalto. Pasitaiko, kad bazalto plytelių paviršių ištepa skiedinys, jos tampa dėmėtos ir nelygios. Nuo paviršiaus skiedinį galima pašalinti cheminiu valikliu, tačiau įsigėrusio į atviras poras skiedinio greičiausiai nepavyks pašalinti. Joks šveitimas ar valymas nieko nepakeis. Bet koks papildomas impregnavimas tik dar labiau išryškins klijų ir skiedinio paliktas žymes. Išvalyti ir atnaujinti nusidėvėjusius akmens paviršius jums gali padėti akmens atnaujinimo profesionalai.