granitas

Jei per padidinamąjį stiklą patyrinėsite granito sieną ar stalviršį, išvysite trijų rūšių mineralus. Maži juodi taškai – tai žėrutis, skaidrūs ir netaisyklingi – kvarcas, o gelsvi, rusvi ir pilki – lauko špatas. Šios trys sudėtinės granito dalys matyti net mažiausiame akmens gabalėlyje. Pastebėję, kad granitas sudarytas iš kruopelių, romėnai šiam natūraliam akmeniui davė tinkantį vardą, lotyniškai reiškiantį grūdėtas. 

Ar žinojote, kad seniausiems granito statiniams jau per 5 tūkstančius metų? Tokio amžiaus yra trečioji pagal dydį Egipto Raudonoji piramidė, taip vadinama dėl rausvo atspalvio granitinio paviršiaus. Egipte išliko ir daugiau piramidžių iš kitų spalvų granito. Didžiojoje Gizos piramidėje esančiam sarkofagui iš raudono Asuano granito irgi jau beveik penki tūkstančiai metų. Egiptiečiai iš granito skaptavo kolonas, naudojo jį durų staktoms, slenksčiams, palangėms, sąramoms, sienų ir grindų apvadams. Ar ne nuostabu, kad daugelis šių elementų išliko iki šiol?

Iš interjere naudojamų natūralių akmenų granitas išsiskiria kietumu ir ilgaamžiškumu. Tai viena kiečiausių ir labiausiai paplitusių uolienų žemėje, su kuria gali rungtis nebent kvarcitas ir bazaltas. Visi šie akmenys pagal Moso skalę atitinka 7 balus. Granitas neslidus, netrapus, mažai dilus ir mažiau teplus nei marmuras. Granitinės sienos, palangės, laiptai ir stalviršiai namuose tarnaus daugybę metų. Granito grindys tiesiog nepamainomos viešose vietose, kur paviršiai nuolat zulinami ir trinami.

Dėl savo didelių gabaritų, kietumo ir atsparumo išoriniam poveikiui - drėgmei, šalčiui, trinčiai ir staigiems temperatūrų pokyčiams - granitas plačiai naudojamas kaip statybinis akmuo. Jis ypač patogus statant didelių matmenų pastatus, klojant lauko grindinius aikštėse. Plonesnėmis granito plokštėmis dengiami namų fasadai. Masyvus, kietas ir tvirtas granitas tinka net keliams tiesti.

Granito būna fantastiškų spalvų ir raštų, tačiau išskirtinės granitinės sienos, grindys ar laiptai atsieis kelis kartus brangiau nei pakloti iš tradicinių ekonominio varianto granito spalvų. Kadangi ne egzotiška granito išvaizda turi įtakos jo kokybei ir kietumui, o jo tamsumas ar šviesumas, tai renkantis pigesnį nerimauti neverta. Įprastos tamsių tonų granitinės grindys bus tokios pat geros kaip ir tamsios su egzotiniu piešiniu. Kuo granito spalva tamsesnė, tuo jis kietesnis, ir atvirkščiai - kuo granitas šviesesnis, tuo jis minkštesnis ir trapesnis.

Granitas yra magminė intruzinė uoliena. Tai reiškia, kad požeminės jėgos magmą (klampią silikatinę masę, susidariusią iš silicio ir deguonies) stūmė iš žemės gelmių, bet ji nepasiekusi paviršiaus užstrigo uolienų ertmėse ir plyšiuose, įsiskverbė į kitus žemės plutos elementus. Dėl didelio slėgio ir aukštos temperatūros magma ir uolienos tarpusavyje susilydė. Dauguma granito klodų glūdi žemynuose 1,5 km - 50 km gylyje ir sudaro didžiąją žemyno plutos dalį. Viršukalnėse dažnai matyti stačių granito atodangų, kai kur gamtoje stūkso apvalūs pliki granito kalnai.

Granito būna nuo rausvos iki tamsiai pilkos, juodos ir net žalios spalvos. Be didžiausią dalį sudarančių feldšpatų (ortoklazo ar plagioklazo) ir kvarco, granite yra raginukės, biotito, muskovito, kartais būna magnetito, cirkonio, apatito dalelių. Granito kietumas priklauso nuo konkrečiame luite esančio feldšpatų ir kvarco santykio. Jei per padidinamąjį stiklą savo stalviršyje išvysite mikroskopinių raudonų taškelių – tai gali būti granatų ar net rubinų pėdsakai. Ar ne nuostabu, kad prieš milijonus metų susiklijavę granito dalys laikosi iki šiol?

Granitinė magma į žemės plutą skverbėsi visais geologiniais laikotarpiais, nors daugiausia granito yra iš Prekambro amžiaus. Kad būtų lengviau įsivaizduoti - Prekambras prasidėjo prieš 4,5 milijardų metų ir baigėsi maždaug prieš 542 milijonus metų. Jis apima apie 90 % viso Žemės istorijos laiko. Seniausiems granito sluoksniams jau beveik 4 milijardai metų! Pati Žemė tik puse milijardo metų senesnė už seniausius granitus. Granitas yra pati gausiausia pamatinė uoliena, virš kurios susiformavęs tik plonas nuosėdinis sluoksnis. Įsivaizduokite - visi kiti interjere naudojami natūralūs akmenys (išskyrus bazaltą) įsitaisę ant granito tarsi jaukiame ir saugiame guolyje!

Ar žinojote, kad granitas yra gamtoje įprastas geologinis radiacijos šaltinis? Jo sudėtyje yra apie 10-20 milijoninių dalių urano.  Ši savybė išskiria granitą iš kitų interjere naudojamų akmenų, kurių natūrali spinduliuotė yra dešimtis ir net šimtus kartų silpnesnė už granito. Daugelyje didelių granito telkinių būna urano rūdos intarpų, į kuriuos uranas palaipsniui suplaunamas iš aukštesnių granito sluoksnių. Tik neišsigąskite - nors granitas spinduliuoja stipriau nei marmuras ar kvarcitas, jis dažniausiai nekelia ūmaus pavojaus sveikatai ir nėra reikšmingas rizikos veiksnys. Kad namuose nesikauptų radono dujos, pakanka kasdien vėdinti patalpas.

Daugiausia komercinių granito karjerų yra Suomijoje, Norvegijoje ir Švedijoje, Portugalijos šiaurinėje dalyje. Taip pat daug jo randama Ispanijoje, Brazilijoje, Indijoje ir keliose pietinės Afrikos šalyse - Angoloje, Namibijoje, Zimbabvėje ir Pietų Afrikoje.

Kasybos bendrovės granito luitus iš karjero išsprogdina ir išverčia galingomis mašinomis. Neapdorotas granitas iš karjero transportuojamas dideliais blokais, kurie vėliau pjaustomi 3-4 cm storio plokštėmis. Norint atidalinti luitą nuo bendros masės, granito klode išgręžiamos lygiagrečių skylių eilės, į jas įdedama sprogmenų ir atsargiai sprogdinama. Svarbu, kad sprogimas būtų pakankamai stiprus granito gabalą atskelti nuo uolienos, bet jo nesutrupintų. Iš kasyklos neapdorotas akmens blokas siunčiamas į dirbtuves, kur gražiai suraikomas norimo storio riekėmis. Tas riekes akmens apdirbėjai pjausto ir poliruoja frezavomo staklėmis. Galiausiai jūsų namuose atsiranda granitiniai stalviršiai, palangės, grindys, laiptai.

Nors granitas daug kietesnis ir mažiau porėtas nei marmuras, granito gaminius reikia impregnuoti specialiomis priemonėmis maždaug kas 12-24 mėnesius. Neimpregnuotas arba silpnai impregnuotas granitinis stalviršis sugers riebalus ir skysčius, jame atsiras dėmių. Granitą valykite tik švelniomis šluostėmis, nenaudokite šiurkščių kempinių ir rūgštinių valymo priemonių, juo labiau - acto, citrinos. Venkite bet kokio amoniako ar baliklio. Dažnas chemikalų naudojimas pakeis granitinio stalviršio spalvą ir susilpnins impregnanto veikimą. Kuo šiurkštesnis šveitiklis, tuo greičiau jis sugadins stalviršio paviršių. Geriausia akmeninius stalviršius kasdien valyti šiltu vandeniu, švelniu indų plovikliu ir mikropluošto šluoste. Senus granito paviršius galima profesionaliai atnaujinti.