travertinas

Jei savo sienoms, laiptams ar grindims pasirinkote travertiną – jūs mąstote kaip senovės romėnai. Ar būtumėte atspėję, kad didžiausias pasaulyje pastatas iš travertino yra Romos koliziejus? Senovinis travertino pavadinimas Lapis Tiburtinus reiškia Tiburo akmenį, kurį romėnai didžiuliais kiekiais kasė Tibure netoli Romos ir naudojo kur tik galėjo, nes šis akmuo - lengvai pjaustomas, universalus ir nesunkus. Italai ilgus amžius buvo travertino gerbėjai ir tiekėjai visam pasauliui.

Interjero architektus travertinas traukia savo kuklumu ir neutralumu. Nuostabus ir išskirtinis šio akmens bruožas - plokštėse esančios natūralios skylutės, kurios akmens apdirbimo ceche užpildomos skaidriu glaistu arba specialiai paliekamos atviros. Projektuotojai ir dizaineriai pritaiko travertiną privačiose bei visuomeninėse erdvėse, kur reikia išlaikyti santūrumą ir sukurti akies nerėžiantį, bet prabangų interjerą. Bėgant laikui šio natūralaus akmens grožis dar labiau atsiskleidžia.

Travertino plokštės iš kitų akmenų išsiskiria žaismingu skylėtu paviršiumi ir mažu slidumu. Todėl dažnai travertinas naudojamas baseinuose ir SPA, vandens parkuose bei kituose visuomeninės paskirties objektuose. Travertinas tinka įvairių stilių - modernaus, klasikinio, provanso - interjerams, o jo kaina palyginti su kitais akmenimis - žemesnė. 

Jei travertino luitas supjaustomas horizontaliai, plokštėse matosi sūkuriniai, išplaukiantys raštai. Jei pjaustomas vertikaliai – plokštės būna su linijiniais raštais. Travertino spalvos ir atspalviai unikalūs, nebūna plokščių su vienodu piešiniu. Dažniausiai šio akmens gaminių paviršius matinis, švelnus ir šiltas. Jį jauku ir malonu liesti, lengva prižiūrėti.

Travertino gaminius galima nupoliruoti iki blizgesio arba tik šiek tiek pašveisti. Akmens paviršių galima šukuoti - tai reiškia, specialiu būdu sušvelninti ir išryškinti natūralių skylučių kraštus. Stalviršių briaunas galima nupjauti lygiai ir nupoliruoti, specialiai nuskaldyti, nufrezuoti, užapvalinti. Travertinas tinka ir lauke - jo plytelėmis grindžiami kiemai, klojami takai. Anksčiau iš travertino blokų Pietų Europoje ir Britanijoje buvo statomi namai. Dabar toks malonumas per brangus, tačiau travertinu galima dengti namų fasadus.

Travertinas yra kalkakmenio rūšis, kuri formuojasi viso pasaulio karštuose mineraliniuose šaltiniuose. Šią porėtą nuosėdinės kilmės uolieną dažnai puošia gyslos. Pagrindinis travertiną sudarantis mineralas kalcitas yra baltas, bet dėl sieros, geležies junginių priemaišų ir organinių pigmentų šis akmuo būna rusvos, raudonos, geltonos, oranžinės ar smėlio spalvos.

Travertinas susidaro iš ištirpusių kalkakmenio dalelių. Kai pro kalkakmenį gamtoje sunkiasi anglies dioksido prisotintas vanduo, jis tirpdo kalkakmenio mineralus. Nutirpdytos kalcito dalelės su vandeniu keliauja tolyn, kol pasikeičia aplinkos sąlygos, t.y. sumažėja slėgis, nukrinta temperatūra arba nutinka abu dalykai. Tuomet iš vandens ima garuoti anglies dioksidas, panašiai kaip atkimšus gazuoto gėrimo butelį, o savo formą atgavęs kalcitas nusėda ant visko, kas yra aplink. Dulkės, mikroskopinės suirusių augalų ir gyvūnų liekanos, dumbliai, samanos apauga kalcitu. Augalai ir toliau veši ant kalcito sluoksnio, bet tas sluoksnis vis storėja. Galiausiai visi įsibrovėliai jame užkonservuojami.

Kai tokie sluoksniai pasensta ir išdžiūna, jie sukietėja ir virsta porėta uoliena. Jei susiformavusi uoliena lengva ir primena kempinę, ji vadinama kalkiniu tufu. Jei skylutės mažesnės, retesnės, o akmuo kietesnis ir sunkesnis – tai travertinas. Travertino kietumas pagal Moso skalę - 4-5.

Travertino dažniausiai randama prie karštųjų versmių, šaltinių ir upelių. Išdžiūvusio ir sukietėjusio travertino telkinius kasė dar romėnai. Be Italijos, daug travertino yra Turkijoje, Meksikoje, Irane, Peru. Šio akmens daugiausiai sunaudojama Italijoje, Graikijoje ir Turkijoje.

Kroatijoje, Plitvicos ežerų nacionaliniame parke, travertinas suformavo 16 didelių natūralių užtvankų. Vanduo telkšo tarp nuosėdomis apaugusių panirusių samanų ir uolų. Per kelis tūkstantmečius iš travertino susidarė net 70 m aukščio kriokliai. Gražių travertino užtvankų yra ir Turkijoje, Pamukalėje. Spalvingų travertino telkinių galima išvysti tose vietose, kur trykšta geizeriai.

Travertino luitai kasyklose nuo bendros masės atskiriami keliais būdais: specialiomis mašinomis gręžiant į jį daug lygiagrečių kanalų ir atskeliant, taip pat - atpjaunant gabalus vieliniais ar grandininiais pjūklais, kartais - vandens srove. Kanalų gręžimo mašinomis išgręžus vertikalių ir horizontalių skylių eiles, į jas įstatomi pleištai, kad blokas atsiskirtų ir jį būtų galima atstumti nuo bendros masės. Žiemą blokui atskelti naudojamas užšąlantis vanduo.

Luitai pjaustomi ir dideliais, kelių metrų ilgio grandininiais pjūklais su deimantiniais ašmenimis. Vieliniais pjūklais jie padalijami į mažesnius, kad būtų galima transportuoti į sandėlius ar dirbtuves. Pro išgręžtas skyles įkišami ir prie pjūklo pritvirtinami deimantiniai kabeliai, kuriais nupjaunama luito apačia, kad būtų galima gražiai nustumti nuo bendros masės. Vandens srovės pjovimo mašinos pjauna luitus stipriai purkšdamos į juos vandenį su specialiu abrazyviniu smėliu.

Kaip ir kiti natūralūs akmenys, travertinas yra porėtas, o tai reiškia - jis sugeria drėgmę. Šio akmens gaminius, ypač stalviršius, stalelius ir dažnai liečiamus paviršius, rekomenduojama impregnuoti. Impregnantais taip pat galima reguliuoti travertino spalvos intensyvumą ir išvaizdą: paryškinti raštą, suteikti blizgesį.

Travertino negalima valyti rūgštiniais valikliais, nes rūgštys tirpdo kalkines daleles, t.y. akmenį ėsdina. Valomas rūgštiniais valikliais travertino paviršius iš blizgaus pavirs matiniu. Rekomenduojama travertiną valyti neutralaus pH valikliu ir reguliariai impregnuoti. Net impregnuoto travertino negalima valyti rūgštiniais valikliais, nes jie suardo hermetiką ir gali nudažyti travertiną. Senus travertino paviršius galima profesionaliai atnaujinti.